Įspūdžiai po piligriminio žygio Kryžių kalnas – Šiluva
2022-09-16

Ankstų ir rudeniška vėsa alsuojantį rugsėjo 10-osios rytą Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos mokiniai, drauge su kitais piligrimais dalyvavo Šiaulių vyskupijos kurijos organizuotame piligriminiame žygyje iš Kryžių kalno į Šiluvą. Rugsėjo pradžioje Šiluvoje kasmet vyksta didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai. Janoniečiams žygis prasidėjo, kiek ankščiau, mes tapome šio žygio SAVANORIAIS. Todėl iš ankstyvo ryto susipažinę su naujais draugais ir prisiminę savo atsakomybes žygio metu, pajudėjome autobusu Kryžių kalno link. Nepraėjus nė pusvalandžiui, atsidūrėme šalia mūsų kelionės pradžios taško – Kryžių kalno. Pasiklausę Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio pamokymų, truputį apšilę su futbolo kamuoliu, patraukėme link Gauštvinio ežero (Kelmės r.), antrosios mūsų stotelės. Smagūs pašnekesiai su draugais neleido mūsų kelionei prailgti. Atvykę prie Gauštvinio ežero, truputį atsikvėpę po kelionės susibūrėme prie scenos, kur išklausėme prasmingų maldos žodžių ir skambančių giesmių. Pasistiprinti prieš žygį mums padėjo Šaulių pasienio užkardos pareigūnai, kurie mus vaišino kareiviška koše ir šilta arbata.

Visiems pasotinus, prasidėjo mūsų kelionė. Kiekvienas piligrimas šį žygį pradėjo su savo intencijomis: kas meldėsi už savo ir artimųjų sveikatą, pašaukimą ar draugus, o kas už santarvę ir taiką pasaulyje. Tačiau visus vienijo mintis, kuri yra tarsi šio žygio vedančioji mintis: „Tebūnie man, kaip tu pasakei“ (Lk 1,38b). Prasidėjus eisenai, mes, savanoriai, turėjome užtikrinti visos eisenos, sklandumą bei dalyvių saugumą. Šiais metais susirinko virš 400 dalyvių. Žinoma, koks gi žygis be sunkumų… Karts nuo karto reikėjo stabdyti eiseną, priminti saugaus elgesio taisykles, padėti vyresniems žygio dalyviams. Bet, tai ir yra žygių žavesys – nuolatinis bendravimas ir komandinis darbas, kuris pakelia žygio dvasią, praskaidrina nuotaiką.

Įveikę truputį daugiau nei aštuonis kilometrus, pasiekėme vieną žymiausių baroko paminklų Lietuvoje – Tytuvėnų vienuolyną ir bažnyčią, kur mūsų laukė susitikimas su parapijos klebonu, po to – gausios vaišės. Pasistiprinę ir atgavę jėgas, tęsėme savo žygį. Po dviejų su puse valandų pasiekėme mūsų galutinę stotelę – Šiluvą.  Atžygiavus į Šiluvą, mus pasitiko gausiais plojimais atvykę maldininkai iš visos Lietuvos.  Šv. Mišių metu įsiminė viena ištarta frazė, kuri yra aktuali šių dienų žmogui: „Nebijome mirti, bijom gyventi. Nužudome savo kasdienybę, laiką ir užsiMirštame gyventi viltimi, džiaugsmu, bendryste.“ Po šv. Mišių, šiek tiek pavargę, bet labai laimingi patraukėme link savo miestų, miestelių ar kaimų, sustiprėję  bendryste, džiaugsmu, gerumo darbais ir tikėjimu.

Štai tokia, kupina įspūdžių ir emocijų piligriminio žygio diena. Dvasiškai  ir fiziškai sustiprėję grįžtame į savo kasdienines veiklas, žinodami, kad kitais metais ir vėl susitiksime. Ačiū visiems už gražias akimirkas ir šaunią bičiulystę.

Tautvydas Kačinskas, žygio savanoris, II a klasės mokinys