Ekskursija į Molėtų abservatoriją. Renginys „Tyrėjų naktys“
2009-09-25

Ketvirtąją rugsėjo savaitę, sodrias vasaros spalvas jau blukinant švelniam artėjančio rudens šešėliui, turėjome galimybę nors vieną dieną palikti daugumai jau spėjusią įkyrėti mokyklą, pabūti gamtoje ir sužinoti šį bei tą naujo apie astronomiją Molėtuose kasmetiniame renginyje „Tyrėjų naktys“.

Prieš atvažiuodami į Molėtus, aplankėme netoliese esančius miestelius. Pirmiausia trumpam sustojome Anykščiuose, kur apžiūrėjome neogotikinę, lygiai prieš šimtmetį pastatytą  Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčią, beje, aukščiausią Lietuvoje. Vėliau, kiek pavargę nuo važiavimo vingiuotu keliu, pasiekėme Dubingius. Vaikštinėjant ant piliakalnio, kur kadaise stovėjo Radvilų rūmai, noromis nenoromis apima nostalgija, sunkiai įvardinamas praeities ilgesys prisiminus tuos, kurie čia kadaise gyveno. O žvelgiant į ilgiausią Lietuvos ežerą, vadinamą Asveja, savo išvaizda labiau primenantį nesraunią upę, į oro gūsių sūpuojamus mirusius klevų lapus ir beržų lapų žvaigždynus ant palengva atslenkančia žvarba kvepiančios žemės, švelni riba, skirianti dar nepraėjusią vasarą bei tuoj pasirodysiantį rudenį, atrodo itin žavinga.

„Tyrėjų naktys“ prasidėjo šeštą valandą. Valandą klausęsi astronomų paskaitų, artimiau susipažinome su kitų, tolimų ir svetimų, dangaus kūnų pasauliu. Po paskaitų turėjome porą valandų laisvo laiko. Galėjome klausytis lietuvių liaudies dainų, stebėti dangų pro teleskopą ar tiesiog pasigrožėti mėnesienoje besimaudančiais laukais ir miškais.

Ekskursiją į Molėtus bei jų apylinkes galėtume apibūdinti kaip išties melancholišką ir gražią, kupiną naujų potyrių ir grožio pajautos.

Marija Paškevičiūtė, IV B