Savaitgalis pas Tiberiados brolius prabėgo lyg akimirka
2014-11-18

Jeigu kas nors nežinote, kas yra Tiberiados broliai, leiskite Juos pristatyti. Tai Lietuvoje gyvenantys vienuoliai, atvykę iš Belgijos ir įsikūrę nuošaliame Baltriškių kaime, Zarasų rajone. Broliai įsirengę vienuolyną, kuriame nuolat gyvena 4 broliai, koplyčią, svečių namus. Vertindami rankų darbą ir būdami labai darbštūs, jie pastatė kleboniją, atnaujino mokyklą, kuriuose vyksta šeimų ir jaunimo susitikimai, mokymai, rekolekcijos ir stovyklos. Mes, janoniečiai, tęsdami tradiciją, tris kartus per metus atvykti į šį rojaus kampelį, šių metų lapkričio 14-16 dienomis kartu su tikybos mokytoja Danute ir prancūzų kalbos mokytoja Virginija atvykome praleisti išskirtinį savaitgalį pas brolius. Vieniems tai buvo pirmasis, kupinas teigiamų emocijų ir netikėtumų susitikimas su broliais, kitiems – dar viena širdį virpinanti kelionė ten, kur visada labai gera sugrįžti.
Broliai, gerai išmokę lietuvių kalbą, artimai ir paprastai bendrauja su žmonėmis, su meile priima kiekvieną – nuo mažiausio iki didžiausio. Tad mes mielai bendravome su broliais ir pasisvečiuoti į Lietuvą atvykusiomis sesėmis. Viena iš jų, sesė Asta, yra tikra janonienė, prieš 10 metų baigusi mūsų mokyklą. Didžiavomės ir džiaugėmės bendryste kartu su sese Asta, kuri tik šiais metais priėmė amžinuosius įžadus.
Dirbdami, klausydami mokymų, gamindami maistą ar plaudami indus su broliais ir sesėmis galėjome diskutuoti mums rūpimais klausimais: apie meilę, draugystę, maldą, bendravimą, gyvenimo prasmę ir tikslus. Mūsų darbeliai buvo paprasti, bet labai džiugūs: krovėme malkas, kepėme bandeles, tvarkėme aplinką, linksmai važinėjomės traktoriuku ar padėjome virtuvėje. Šiltą atmosferą ir tarpusavio artumą kūrė nuoširdus stovyklautojų bendravimas maldoje, kurioje galėjome labiau pažinti save, išsakyti savo rūpesčius ir prašyti užtarimo savo artimiesiems. Šis maldos laikas, palydimas gitaros garsų ar tylos pauzių – nuostabi patirtis, leidžianti nurimti suprasti savo širdies giliausius troškimus.
Tikriausiai net sunku įsivaizduoti, kad atsakingi ir rimti vienuoliai geba taip puikiai suprasti jaunimą ir suo juo bendrauti, nevengdami šmaikščių pokštų ir plačios šypsenos veide. Jie kiekvienam rado laiko pokalbiui, nuoširdžiai dalinosi savo išmintimi ir patirtimi.
„Jau dabar skaičiuoju dienas, kada galėsiu grįžti atgal. Žmogus iš Baltriškių vienuolyno grįžta pakylėtas, širdyje jaučiantis džiaugsmą, kad savo laiką galėjo praleisti ne tik su draugais ir broliais, bet ir pačiu savimi, savaitgalis prabėgo lyg akimirka…“ – taip savaitgalio įspūdžiais dalinosi janoniečiai.
Tiberiados bendruomenės pagrindinis tikslas – sekti Kristumi, įgyvendinamas, rodos, taip paprastai ir lengvai – labai uždega ir įkvepia. To pavyzdžio įkvėpti ir mes norime savo aplinkoje nešti džiaugsmą, tikėjimą, meilę ir viltį.

IIe klasės mokinė Simona Jogaudaitė