II c klasės išvyka – pajūrio takais
2025-11-20

Ankstų rudenišką rytą, kai miestas dar tik bunda ir gieda gaidžiai, mes, antros C klasės mokiniai, leidomės į nuotykių kupiną kelionę. Šįkart svarbiausias buvo ne tikslas, o pats keliavimo procesas. Nusprendėme į Nidą vykti viešuoju transportu: traukiniu, keltu ir autobusu. Taip ši kelionė tapo mums įsimintinesnė ir suteikė daugiau įspūdžių.

Visą maršrutą kruopščiai ir atsakingai suplanavo mūsų nuostabi auklėtoja Ingrida Bagučianskienė, todėl kelionė buvo ypatingai sklandi: nepatyrėme nei vėlavimų, nei kitų nesklandumų.

Keliaudami traukiniu galėjome skaityti, ilsėtis ir jaustis patogiai, o autobusas suteikė kitokį malonumą: pro langus atsiveriantys kraštovaizdžiai, vingiuoti keliai ir judesio pojūtis leido viską išgyventi dar intensyviau. Transporto priemonių kaita suteikė papildomo žavesio – nuolat kito aplinka, sustojimai, nuotaikos, todėl kelionė neprailgo.

Išlipę iš traukinio Klaipėdoje, pirmiausia nuvykome į Prano Domšaičio galeriją, kur mūsų laukė įdomi pažintis su meno pasauliu. Čia mokėmės pažvelgti į paveikslą giliau – ne tik pasakyti „patinka“ ar „nepatinka“, bet ir išsiaiškinti, kas jame vyksta. Žvelgdami tarsi pro didinamąjį stiklą, atradome daug nematomų detalių, simbolių, nuotaikų.

Taip pat susipažinome su Prano Domšaičio, žymaus ekspresionisto, kūryba. Tai buvo spalvinga ir intriguojanti kelionė menininko gyvenimo takais – nuo gimtojo Kruopynų kaimo buvusioje Prūsijoje iki tolimosios Pietų Afrikos Respublikos. Sekdami menininko pėdomis skirtinguose paveiksluose, sužinojome apie jo dramatiškus išgyvenimus ir įspūdingą kūrybinį palikimą. Šis sustojimas tapo puikiu įvadu į tolimesnę mūsų kelionės dalį.

Po to keltu persikėlėme į Smiltynę ir autobusu važiavome į Nidą.

Dalis iš mūsų pirmą kartą joje lankėsi, todėl įspūdžiai – itin ryškūs. Iš pradžių, šiame gražiame miestelyje mus pasitiko gidas, kuris įdomiai papasakojo Nidos istoriją. Po to mums didelį susidomėjimą sukėlė gintaras. Lankydamiesi Nidos gintaro muziejuje, sužinojome apie šio Baltijos regiono „aukso“ kilmę, kelią, istoriją ir svarbą Lietuvos kultūrai. Supratome, kad gintaras – ne tik gražus papuošalas, bet ir vertinga mūsų šalies praeities dalis.

Taigi, ši kelionė buvo ne tik įsimintina ir pilna įspūdžių, bet ir draugiška aplinkai bei inovatyvi.

Teksto autoriai: Augustas Laurinaitis ir Austėja Petkutė, II c klasė.