Stovykla pas Tiberiados brolius
2009-11-20

Kiekvienas išgirdęs žodį „vienuolis“ ar „vienuolynas“ išsigąsta ar numoja į tai ranka, nes šiomis dienomis daugeliui atrodo, tai nebeaktualu. Tačiau nereiktų daryti išvadų, gerai nesusipažinus su vienuolių gyvenimo būdu. Tad leiskite Jums papasakoti apie Tiberiados brolius.
Šiandien Tiberiados brolių ir sesių jau geras tuzinas, tačiau Lietuvoje jie tik keturi: Pranciškus, Egidijus, Bartas ir Mišelis. Jie reguliariai keliauja po kaimus, mokyklas ir parapijas, ten, kur yra kviečiami. Taip pat priima žmones pas save. Dovanoti Bažnyčiai šventų žmonių, yra viena iš svarbiausių jų užduočių. Be to, ypač vertina rankų darbą. Besimokydami siekia įgyti tvirtą dvasinį pasiruošimą.
Tad ir mes, janoniečiai susiruošėme aplankyti Tiberiados brolius trijų dienų stovykloje.
Viena gimnazistė, iš nuvykusių į Baltriškes, sako „Atvykau į Baltriškes raginama draugų. Tikėjausi tiesiog atitrūkti nuo miesto, mokyklos ir rutinos. Tačiau atradau daugiau negu tikėjausi. Baltriškėse skirdavome laiko maldai, giesmei, Adoracijai, tačiau tikrai nesimeldėme visą laiką. Tiberiados broliams padėjome įvairiais darbais: krovėme malkas, dengėme rožes eglišakiais, nešiojome runkelius ar raišiojome kryželius. Likdavo laisvo laiko ir linksmybėms: žaidėme įvairiausius žaidimus, šokome žydiškus šokius, grojome, giedojome bei dainavome ir net savo dainą sukūrėme! Taip pat labai džiaugiuosi susipažinusi su Tiberiados broliais. Kiekvieną dieną vienas iš brolių ateidavo mums ką nors įdomaus papasakoti, bei atsakyti į rūpimus klausimus. Jie visada buvo pasiruošę padėti ir pasikalbėti. Nors ir rimti bei atsakingi, broliai neprarasdavo linksmumo. Ar kada įsivaizdavote save žaidžiantį sniego gniūžčių karą su vienuoliais? Baltriškėse patys galite tai patirti.
Dar vienas gimnazistas teigia „Buvau ten pirmą kartą. Ir tikrai viską įsivaizdavau ne taip. Maniau bus gal kiek nuobodoka, reikės be galo daug melstis ir panašiai. Tačiau tik atvažiavus ir pabuvus pirmojoje maldelėje pakeičiau nuomonę. Maldoje mes giedojome, nebuvo taip nuobodu, kaip įprastinėse Mišiose miesto Bažnyčiose, tai visiškai skirtinga malda – kadangi visi joje aktyviai dalyvavome“. Taip pat vienas iš brolių, brolis Egidijus yra ir kunigas. Tad visi draugiškai ruošėmės prieiti išpažinties. Aišku pati išpažintis buvo kiekvieno labai asmeniška. Štai kaip apie ją atsiliepia vienas janonietis “Pirmą kartą Išpažintis nebuvo tokia baisi. Papasakojau broliui Egidijui, kas man rūpi ir kas neramina, kur kartais esu neteisus ir kaip skaudinu artimus žmones, to net nenorėdamas. Tai buvo atviras, nuoširdus pokalbis kaip su geriausiu draugu, ir tuo pačių nuodėmių išpažinimas Viešpačiui“.
Baltriškės tikrai nėra vien maldos ir „davatkų“ užkampis, tai vieta, kurioje žmogus gali atitrūkti nuo rūpesčių, pasikalbėti su vienuoliais rūpimais klausimais, jie mielai pataria, padeda išgirsti ir išgyventi tylos ir maldos laiką. Per labai trumpą laiką broliai tampa lyg draugai, kurie lyg angelai padeda pažinti ne tik save, bet ir kitą ir tuo pačiu Dievą.

Įšvada: Baltriškės puiki vieta, kurioje galima pailsėti, rasti dvasinę ramybę, bei pabūti su draugais.

III b klasės mokinė Rasa Paulikaitė