OLIMPIADOJE PADĖJO TAI, JOG KŪRINIUS SKAIČIAU IR APMĄSČIAU SAVARANKIŠKAI Interviu su IV e klasės gimnaziste U. Kiriliauskaite
2022-03-30

Urtė Kiriliauskaitė– Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos IV e klasės mokinė. Ketverius metus praleidusi mokytojos Dianos Žukauskienės kabineto suole, Respublikinėje lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadoje Urtė užėmė III-ąją vietą ir nušluostė nosį net prestižiškiausių Lietuvos mokyklų atstovams! Miesto lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadoje ši gimnazistė užėmė aukštą antrą vietą, antroji vieta jai atiteko ir miesto Atidžiojo skaitymo konkurse.

Tačiau Urtė ne tik gabi lietuvių kalbai ir literatūrai- ji  ypatingo charakterio , išskirtinės išvaizdos mergina, todėl nusprendėme paimti iš jos interviu.

  1. Urte, ar Tavo laimėjimas buvo sėkmė, ar tiesiog gerai moki lietuvių kalbą ir literatūrą? Jei taip, kas padeda mokytis šio dalyko (pagrindiniai 3 „pagalbininkai”)?

„Nuoširdžiai manau, kad didžioji dalis laimėjimo buvo tiesiog sėkmė. Visų pirma, olimpiada vyko nuotoliniu būdu. Man tai buvo tikra dovana. Nemėgstu keliauti, kai iš manęs to prašo, tad būdama namie nepatyriau jokio streso. Galėjau ramiai apgalvoti klausimus, neskubėti rašyti, nesijaudinti. Kita vertus, bent man asmeniškai klausimai nepasirodė pernelyg sudėtingi, pasitaikė analizuoti tuos kūrinius, kuriuos skaičiau ir apmąsčiau savarankiškai. Ironiška, tačiau gramatikos užduotims atlikti padėjo anglų kalbos išmanymas – pamačiau daug tarptautinių žodžių, kurie pasufleravo, kokį atsakymą rinktis. Nemanau, kad mano lietuvių kalbos ir literatūros žinios yra išskirtinės, tačiau tikiu, kad gerų rezultatų pasiekti padėjo keletas dalykų: atminties ir gebėjimų lavinimas loginiais žaidimais, atsipalaidavimas skaitant įvairią literatūrą ir pastangos užsirašyti daug įvairių faktų pamokų metu.

Svarbiausias mano patarimas – daug skaityti, domėtis streso valdymo technikomis ir nebijoti pripažinti sau, kad kažko nemokame.”

  1. Mokytoja minėjo, jog mėgsti skaityti. Kokios knygos Tavo mėgstamiausios ir kodėl jas skaitai? O kokių knygų negali pakęsti?

„Tiesą sakant, dievinu fantastinius ir istorinius romanus, juos perskaitau greičiausiai. Mėgstu palengva skaityti klasikinius autorius: nuo Homero iki Dostojevskio. Kai turiu daugiau laisvo laiko, domiuosi filosofija, ypač egzistencializmu. Deja, ši sritis man sukelia daug nepatogumų. Neretai egzistencializmą analizuojantys autoriai pasirodo turintys pernelyg aukštą savivertę. Negaliu pakęsti autoriaus, nuo kurio asmenybės ir kūrybos sklinda toks jausmas, tarsi autorius jaučiasi esąs geresnis už kitus, stengiasi būti originaliausias. Tokis manyčiau esant Antaną Škėmą, Artūrą Šopenhauerį…“

  1. Ar kūryba ir literatūros žinios kažkuo susijusios? Žinome, jog mėgsti kurti: kokio žanro tekstus kuri?

„Ir taip, ir ne. Kūrinių skaitymas padeda įsisavinti tinkamas, priimtinas kūrybos žanrų struktūras, romanų skaitymas padeda išmokti vystyti siužetinę liniją, bet galų gale kūryba yra menas, o menas turi plaukti iš širdies. Gebėjimas rašyti be klaidų, suprasti, kokio žanro tavo kūrinys, gali padėti, bet tai nėra kūrybos pagrindas. Yra tekę taisyti kai kurių gerbiamų autorių romanus, kuriuose klaidų radau daugiau nei Delfi straipsnyje. Savaime aišku, autorių aš neteisiu. Kaip ir sakiau, gebėjimas rašyti taisyklingai nėra privalomas, o literatūros žinios padeda, bet nėra kūrybos pagrindas. Galų gale viskas priklauso nuo to, kokio žanro kūrinius žmogus rašo. Aš mėgstu kurti poeziją, kuri yra teigiamai vertinama konkursuose, tačiau poezijos beveik neskaitau, o sakinio struktūros taisykles laužau kiekvienoje eilutėje. Kiek kitaip elgiuosi rašydama romanus – tai darant smegenys dirba intensyviai, kad viską parašyčiau taisyklingai ir išlaikyčiau skaitytojo dėmesį. Anksčiau rašydavau daug esė, miniatiūrų, tačiau šiuo metu tai manęs nebetraukia. Vartoju antidepresantus, kurie šiek tiek slopina emocijas, todėl dabar esu labiau linkusi rašyti sudėtingos struktūros romanus, kurie reikalauja loginio mąstymo ir fantazijos, o ne emocinio indėlio.“

  1. Mes abi išvaizda išsiskiriame iš minios, tad norėjau paklausti, ką Tau reiškia Tavo išvaizda? Kaip atradai savo stilių?

„Nuoširdžiai nemanau, kad save esu atradusi. Eksperimentuoju jau nuo šeštos klasės, o tos stiliaus krypties, kuri man šimtu procentų patiktų, dar neradau. Rengiuosi ir atrodau taip, kaip patinka ir patogu, klausau nuotaikos, su kuria prabundu ryte.

Mano nuomone, stilius yra savotiška meno forma. Žmonės perka drobes ir ant jų išlieja savo jausmus, aš turiu savo kūną ir ant jo rašau savo istoriją. Kiekviena tatuiruotė ir auskaras slepia idėją ir norą. Pavyzdžiui, ant kelių turiu juokingai atrodančias ,,uwu” ir ,,owo” tatuiruotes, kurias pasidariau sunkiai sirgdama bronchitu Vilniuje, draugės namuose. Dabar juokaudama žmogaus galiu paklausti, iš kurios tatuiruotės jis norėtų gauti spyrį.

Tuo pačiu mano išvaizda yra ir savotiška maišto forma. Beveik kiekvieną dieną susiduriu su pasipiktinusiais žvilgsniais, bjauriais komentarais, kartais net liepiančiais man nusižudyti, nes atrodau kitaip. Geriausių draugų tėvai nori drausti mūsų bendravimą, nes jiems atrodau kraupiai. Tai tikrai nėra lengva, bet neketinu pasiduoti. Tikiu, kad parodydami, jog ne visi žmonės privalo būti vienodi, alternatyvūs žmonės padės atvesti visuomenę į tolerantiškesnį pasaulį, kuriame visi gerbs vienas kitą.“

  1. Kadangi seku Tave socialiniuose tinkluose, negaliu praleisti ir klausimo apie Tavo gyvenseną. Mačiau, jog daug daliniesi apie sportą, mitybą: kas Tave įtraukė į šią gyvenseną? Galbūt laikaisi kažkokios specialios mitybos (kaip, pavyzdžiui, vegetariška, veganiška mityba)? Kokių patarimų galėtum duoti tiems, kurie nori pradėti sportuoti, tačiau vis neranda motyvacijos?

„Prieš porą metų sunkiai sirgau depresija, bandžiau nusižudyti. Kai pradėjau gerti vaistus, supratau, kad vien vaistai man nepadės – turiu keisti gyvenimo būdą. Prieš kelerius metus dėl sunkios kelio traumos turėjau nutraukti profesionalią dailiojo čiuožimo karjerą. Prisiminiau, kaip gerai jausdavausi, kai dar galėjau čiuožti. Pasirodė logiška, kad, pasitaisius psichologinei sveikatai, vėl pradėčiau sportuoti. Man patinka jaustis stipriai, tad patraukliausia sporto rūšis tapo sunkieji svoriai. Kadangi be sveikos mitybos rezultatų šiame (ir jokiame kitame) sporte nepasieksi, įsiliejau į sveiką gyvenimo būdą. Pradėjau domėtis organizmo biocheminiais procesais, anatomijos, papildų, sporto, mitybos sąveika. Pradėjau jaustis geriau, atradau proto ramybę. Kad sutalpinčiau visas veiklas, pradėjau keltis ketvirtą ryto ir sužinojau, kad esu vyturys, o ne pelėda! Kurį laiką propagavau veganišką mitybą dėl aplinkosaugos ir moralinių priežasčių, tačiau apsilankiusi gydytojos J. Tulčinos gydymo centre sužinojau, kad netoleruoju daug veganams reikalingų produktų – sojos, avinžirnių, riešutų. Dabar laikausi gydytojos sudaryto mitybos plano – nevartoju cukraus, greitųjų angliavandenių (kviečių, rugių), daugiausia valgau avižas, soras, miežius, ryžius, paukštieną, daržoves, vaisius. Tai yra be galo sunku, tačiau galiu nuoširdžiai pasakyti, kad džiaugiuosi stabilesne energija ir itin kokybišku miegu.

Kalbant apie motyvaciją ir norą pradėti sportuoti, galiu pasakyti taip – jei žmogus ieškos ,,tinkamos progos” pradėti, tai niekada nepradės. Tinkamų progų nebūna, būna tik čia ir dabar. Taip pat reikia sau pripažinti, kad nebus lengva- keistis niekada nebūna lengva. Reikia nustoti bijoti sunkaus kelio – tai vienintelis būdas tobulėti. Kai nusprendžiau pradėti bėgioti, lauke spaudė šaltukas, o pirmąjį rytą lijo. Nekeičiau savo sprendimo, pasidomėjau tinkama apranga, pradėjau bėgioti ir už tai esu sau dėkinga. O motyvacija… motyvacija eina ir praeina. Reikia ugdytis valią ir discipliną, sudaryti sąlygas sveikiems įpročiams bręsti. Labai rekomenduoju knygą ,,Atominiai įpročiai”. Pritaikius joje pateiktus patarimus ir įkinkius disciplinos jėgą, pokyčiai yra garantuoti.“

  1. Ar važinėjimas į mokyklą iš Kuršėnų nesudaro keblumų? Ką manai apie Šiaulių savivaldybės mokyklų paskirstymą mikrorajonais?

„Važinėjimas keblumų nesudaro, bet kartais tikrai erzina, ypač, kai pamokos baigiasi tuo pačiu metu, kai autobusas išvažiuoja, o kito tenka laukti. Labiausiai gaila prarasto laiko. Atrodo, kad galėčiau nuveikti daugiau, jei gyvenčiau arčiau. Dabar autobuse dažniausiai skaitau. Tai vienintelis metas, kai turiu laiko skaityti mokyklos dienomis. Skaitymas paverčia valandos ilgio keliones itin trumpomis, tad skųstis negaliu, tik gaila, kad nuolatinis važinėjimas labai vargina.

Mano nuomone, mokinys turi teisę stoti į bet kurią mokyklą. Galbūt mokyklų paskirstymas mikrorajonais yra patogus, bet tai neretai nėra sąžininga. Visi mokiniai, ypač būsimieji gimnazistai, turėtų gauti teisę rinktis, kuri gimnazija jam atrodo patraukliausia.“

  1. Kas Tau patinka, Tave domina lietuvių kalbos ir literatūros pamokose?

„Geras mokytojas sudaro bent 70% pamokų kokybės. Mano lietuvių kalbos mokytoja – be galo atviras, malonus, tolerantiškas, pagarbos vertas žmogus. Ne itin domiuosi sausa teorine medžiaga, – gramatika, taisyklėmis, datomis, – pamokų metu labiau mėgstu įsilieti į diskusijas, kelti kontroversiškas idėjas. Galimybė tai daryti paverčia lietuvių kalbos pamokas laukiamu įvykiu. Be to, kai diskutuojame apie įdomius kūrinius, turiu progą pristatyti autorius, kuriais domiuosi. Mokytoja nevengia tam skirti net dviejų pamokų, kad galėčiau pateikti visą informaciją. Atgalinis bendraklasių ryšys šildo širdį, diskusijos apie gyvenimą, literatūrą ir visa kita tarp jų sukelia daug naujų idėjų. Trumpai tariant, man atrodo, kad pamokose galime bent iš dalies būti savimi, o tai yra pagrindinis dalykas, taip žavintis literatūros pamokose.“

  1. Žinau, jog šis klausimas, turbūt kaip ir daugeliui dvyliktokų, Tau yra pabodęs, tačiau vis viena norėjau paklausti: kokie yra Tavo ateities planai?

„Šis klausimas, kad ir kaip bebūtų keista, man patinka! Mėgstu galvoti apie savo ateitį, nes tiksliai žinau, ko iš jos noriu. Planuoju stoti į klasikinę filologiją ir gilintis į graikų, romėnų kultūras, lotynų kalbą, lyginamąją literatūrą. Labiausiai norėčiau skaityti paskaitas didelėms auditorijoms, kalbėti apie antropologiją, literatūrą, žmones, įvairias pasaulyje randamas sąsajas. Nors esu introvertė, idėjomis noriu komunikuoti su žmonėmis, padėti keisti pasaulį į gerąją pusę. Dievinu mokymąsi, tad ketinu studijuoti be galo ir be krašto, gilintis į viso pasaulio literatūrą, rašyti sudėtingos struktūros romanus, galbūt net pamąstymus, toliau kurti muziką.“

  1. Na, o paskutinis klausimas: kokių patarimų turi jaunesniems mokiniams?

„Visų pirma – gyvenkite. Mokykla, kad ir kiek daug laiko joje praleidžiame, tėra tik mažytis gyvenimo gabalėlis. Geriau praleisti dieną su liūdinčiu draugu, nuvažiuoti į iškylą su šeima, apsilankyti muziejuje ar užsirašyti į naujos veiklos kursus nei manyti, kad mokykla yra viskas. Gyvename tokiais laikais, kai, norint išgyventi, reikia mokytis visą gyvenimą. Tad mokykimės! Darykime tai, apie ką niekada nepagalvojome. Išlupkime sėklą iš pusryčių mango, pasodinkime. Užlipkime ant riedlentės, jei niekada nesame bandę. Eidami susitikti su draugais, pasukime dar nepramintu keliu ir fotografuokime. Sugalvoję juokingą idėją, kuri galbūt priverstų  atrodyti kvailai, įgyvendinkime ją. Apsirengę išeikime į lauką pabėgioti po vasarinį lietų. Prisiminimai, patirtys ir įgūdžiai bus tai, kas ,,veš” mūsų gyvenimą pirmyn.

Netikėkite niekuo, kuo neįsitikinsite patys. Mokykitės išlaikyti šaltą protą ir mąstyti                                     objektyviai, visada klauskite ,,kodėl?”. Interneto ir socialinių tinklų pasaulyje melo matome daugiau nei tiesos. Jei Delfi straipsnis sako, kad žalios arbatos gėrimas gali prailginti gyvenimą, turite pasidomėti žalios arbatos sukeliamais biocheminiais procesais, kad suprastumėte, kodėl straipnis yra tiesa arba melas. Jei internete paplistų žinia, kad Hitleris iš tiesų buvo pasaulio gelbėtojas, netikėtumėte, nes žinote faktus, įrodymus. Taip pat blaiviai reikia apmąstyti visą gaunamą informaciją.

Galiausiai apsilankykite pas gerą psichologą ar psichoterapeutą, net jei neturite problemų. Pasišnekėti su specialistu yra gerai, visada. Toks žmogus padės jums kurti geresnius santykius su aplinkiniais, tėvais, su savimi. Kuo anksčiau pradėsite to mokytis, tuo lengviau bus gyventi.“

Ačiū už nuoširdžius atsakymus. Sėkmės

 

Liucija Markevičiūtė, II klasės mokinė

  • P
  • A
  • T
  • K
  • Pen
  • Š
  • S
Antradienio pamokų laikas
Pradžia Pabaiga
1 08:30 09:15
2 09:25 10:10
3 10:20 11:05
4 11:25 12:10
5 12:40 13:25
6 13:35 14:20
7 14:30 15:15
8 15:20 16:05
9 16:10 16:55
Kitų dienų pamokų laikas