Naujos patirtys piligriminiame žygyje Kryžių kalnas – Šiluva
2020-09-12
Šių metų rugsėjo 12 dieną vyko aštuonioliktasis piligriminis žygis iš Kryžių kalno į Šiluvą „Drąsos! Tai Aš. Nebijokite!“. Šis žygis buvo šiek tiek neįprastas, dėl susidariusios nepalankios epideminės situacijos, nes truko tik vieną dieną vietoj trijų, nebuvo nakvynės palapinėse, muzikinių vakarų ar šnekučiavimosi prie laužo, tačiau visa tai, nepakeitė žygio esmės.
Nuo pat penktos klasės norėjau dalyvauti šiame žygyje, tačiau niekada nedrįsau. Dabar aš mokausi pirmoje gimnazinėje klasėje, tad nusprendžiau praplėsti savo savanoriavimo akiratį ir sudalyvavau žygyje, kaip savanorė. Visada atrodė, kad šiame žygyje savanoriai nuostabiai praleidžia laiką, prisideda prie žygio organizavimo, susipažįsta su piligriminio žygio dalyviais, sukasi visų įvykių sūkuryje. Visa tai, ir dar daugiau pasitvirtino su kaupu: buvo įdomu stebėti kaip kiekvienas savanoris atsakingai vykdo jam patikėtas pareigas, nuo šiukšlių rinkimo iki skaitinių skaitymo, kaip nepažįstami žmonės susibičiuliauja, kaip vieninga nuotaika užlieja visus dalyvius. Aš buvau atsakinga už piligrimų eiseną: išlaikyti atitinkamus atstumus tarp dalyvių, nurodyti ėjimo kryptį ir vietą, o kartais tik nusišypsoti ir padrąsinti geru žodžiu. Savanoriai suteikę pagalbą, iš keliaujančių piligrimų išgirsdavo, širdį šildantį ir motyvacijos padėti, suteikiantį žodį „ačiū“. Visa tai man leido prisiminti tikrąją žodžio „ačiū“ reikšmę. Šis paprastas žodis man buvo kaip paskatinimas „būk drąsi, nebijok daryti gerus darbus“. Tokio tipo renginiai, žmonių nuoširdumas, savanorių rūpestis neįkainojama patirtis ir gera pradžia naujiems mokslo metams.
I a klasės mokinė Urtė Ramanauskaitė