Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija

Mokytojai gilino žinias apie savižudybių prevenciją
2013-01-31

Projektas „Pagalbos mokiniui efektyvumo ir kokybės plėtra, II – asis etapas“ kvietė Lietuvos mokyklų mokytojus dalyvauti mokymuose apie savižudybių prevenciją mokykloje.
2013 metų sausio 31 dieną Juliaus Janonio gimnazijos ir „Juventos“ progimnazijos pedagogams minėtus mokymus vedė psichologė Aušra Lesnickaitė. Jų metu dalyviai įgijo žinių apie savižudybės riziką, atpažinimą ir įvertinimą bei savižudybės rizikos mažinimo galimybes mokykloje. Lektorės pateikta savižudybių statistika skelbia, jog Lietuvoje per 2011 metus nusižudė 1018 žmonių, iš kurių 20 – vaikai. Nors vaikų savižudybių rodikliai Lietuvoje krypsta pozityvia linkme, lyginant su 2009 metais, kuomet mūsų šalis pirmavo Europoje pagal nusižudžiusių vaikų ir jaunuolių skaičių (193 savižudybės tarp 5–29 m. amžiaus asmenų), tačiau kol kas tai išlieka rimta visuomenės problema.
Norą nusižudyti gali paskatinti keletas veiksnių: psichikos sveikatos sutrikimai, konfliktai šeimoje, stresiniai gyvenimo įvykiai ir kiti neigiami emociniai faktoriai, veikiantys vaikų ir jaunuolių savijautą, kognityvinis stilius ir asmenybės savybės taip pat kultūriniai, socialiniai ir demografiniai faktoriai. Vienas pagrindinių savižudybių prevencijos uždavinių – mažinti šių rizikos veiksnių poveikį.
Savižudybės turi tam tikrus etapus, viskas prasideda nuo minčių apie tai, tuomet seka ketinimai ir galiausiai bandymas nusižudyti. Itin svarbu pastebėti tam tikrus savižudybės rizikos ženklus. Jei žmogus kalba apie savižudybę, pasikeičia jo elgesys (iš liūdno tapo itin linksmas, iš linksmo liūdnas ir pan.), pastebima emocinių užuominų apie savižudybę, žmogus žalojasi – būtina kreiptis pagalbos į mokyklos psichologą arba socialinį pedagogą ir papasakoti jam apie pastebėtus savižudybės rizikos ženklus. Tuo pačiu reikia pamėginti užmegzti kontaktą su tuo žmogumi, išklausyti, pabandyti suprasti. Čia svarbu būti nuoširdžiam, klausyti atidžiai, skirti pakankamai laiko pokalbiui ir išlikti ramiam bei kantriam. Reikia paskatinti žmogų išsikalbėti, išsakyti jausmus, paprašyti papasakoti kas šiuo metu jį slegia, tokiu būdu sumažinama emocinė įtampa. Taip pat svarbu įvertinti savižudybės riziką – drąsiai ir tiesiai klausti, pavyzdžiui, „Ar turi minčių nusižudyti?“, „Ar tau atrodo, kad gyventi neverta?“. Negalima palikti žmogaus vieno ir būtina pranešti suaugusiems, pavyzdžiui, psichologui, socialiniam pedagogui, mokytojams, tėvams.

Psichologinė pagalba telefonu:
Jaunimo linija – 8 800 28 888 Darbo laikas: visą parą. Emocinę paramą teikia: savanoriai.
Vaikų linija – 116 111 Darbo laikas: 11.00–21.00 kasdien. Emocinę paramą teikia: savanoriai.