Kokybės krepšelis

Juliaus Janonio gimnazijos mokytojai vedė atviras pamokas miesto gimnazijų pedagogams


Gimnazistai mokėsi lyderystės paslapčių


« 2 24 »

Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos 44 mokytojai, specialistai, vadovai 2020 metų rugpjūčio 26-27 dienomis dalyvavo edukacinėje išvykoje, kurios tikslas – didinti mokytojų vidinę motyvaciją, stiprinti mokytojų įsipareigojimus bendriems matymams ir susitarimams, įgyvendinant projektą „Mokinių ugdymosi pasiekimų gerinimas diegiant Kokybės krepšelį“.

Mokyklų išorinis vertinimas Juliaus Janonio gimnaziją pripažino kaip ugdymo įstaigą, turinčią stiprią geros mokyklos požymių raišką. Tai įgalino gimnaziją dalyvauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamame projekte Nr. 09.2.1-ESFA-V-719-01–0001 „Kokybės krepšelis“. kuris suteikia galimybių įvairiomis formomis, būdais bei metodais  siekti mokinių pasiekimų gerinimo.

Tačiau dėl pandemijos Kokybės krepšelio veiklos sustojo ir tiktai praėjusią vasarą kai kurias iš suplanuotų pavyko įgyvendinti.

Naujos patirties – į Alytaus gimnaziją

Išvykos metu aplankyta Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija. Svetingai pasitikęs Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos direktorius Virginijus Skroblas kartu su kolegomis mokytojais supažindino šiauliečius su gimnazijos istorija, ugdymo aplinkomis, muziejumi, puikiai įrengta viena didžiausių sporto salių mieste. Modernus sporto aikštynas pritaikytas ne tik gimnazistų, bet ir miesto bendruomenės reikmėms. Gimnazija išsiskiria ir mokiniams suteikiama  galimybe įgyti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą.

Mokyklos pasididžiavimas – šiuolaikiška, ne tik moksleivio, studento bet ir patyrusio mokslininko poreikius atitinkanti chemijos-biologijos mokslų laboratorija. Laboratoriniai stalai su cheminiam poveikiui atspariais stalviršiais, saugios, gilios akmens masės plautuvės, elektros įvadai su reikalinga įtampa darbo vietose, šaldytuvai ir šaldikliai, darbo saugos priemonės, priemonės, indai bei medžiagos, reikalingos eksperimentams pagal mokyklines programas atlikti – gimnazistams sudarytos tikrai geros sąlygos mokytis gamtos mokslų.

Po ekskursijos po gimnazijos edukacines erdves direktorius V. Skroblas supažindino su savo mokyklos – Adolfo Ramanausko -Vanago gimnazijos – veiklos tobulinimu, įgyvendinant projektą „Mokinių ugdymosi pasiekimų gerinimas diegiant Kokybės krepšelį“.

„Idėjų realizavimas reikalauja ir materialinių, ir fizinių, ir protinių išteklių, tačiau gimnazijos administracija, mokytojai deda visas pastangas mokinių pasiekimams, jų pažangai gerinti“, – teigė direktorius.

Savo ruožtu Juliaus Janonio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Zita Stankevičienė pristatė janoniečių patirtį, įgyvendinant gimnazijos veiklos tobulinimo planą. Drauge su Alytaus gimnazijos kolegomis diskutuota dėl priemonių mokinių pasiekimams gerinti. Prieita išvados, jog abiejose gimnazijose skiriamos papildomos valandos gabiems mokiniams, teikiama pagalba mokiniams, turintiems ugdymosi spragų, organizuojami lyderystės mokymai mokinių savivaldai, įgyvendinamos kitokios mokinių pažangos ir pasiekimų gerinimo priemonės.

Ieškojo naujų idėjų, būdų ir metodų

Gimnazijos veiklos tobulinimas, tobulinimo planavimas yra nenutrūkstantis procesas, kurio metu ieškoma naujų idėjų, būdų bei metodų mokinių pasiekimams gerinti. Todėl dar tos pačios dienos vakare, Birštone, mokytojai susirinko refleksijai – pasidalyti savo įspūdžiais iš viešnagės Alytaus Adolfo Ramanausko -Vanago gimnazijoje, drauge aptarti ir diskutuoti dėl mokinių pasiekimų gerinimo priemonių.

Kitą dieną, nuo pat ryto, su nedidelėmis pertraukomis vyko dalyvių diskusijos pagal iš anksto numatytas temas. Diskusijos moderatorė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Zita Stankevičienė aptarė pirmo pusmečio gimnazijos tobulinimo plano veiklų ataskaitą, akcentavo, kaip svarbu drauge aptarti ir diskutuoti dėl mokinių pasiekimų gerinimo priemonių, siekiant numatytų tikslų.

Ugdymo skyriaus vedėja Milda Sinickienė kalbėjo kolegoms apie veiklos kokybės įsivertinimo proceso ir gimnazijos veiklos tobulinimo planavimo sąsajas, kiekybinių  ir kokybinių  duomenų svarbą – rodikliams pagrįsti. Mokytojų grupelėse vyko veiklos kokybės įsivertinimo refleksija, pateikta siūlymų veiklai ir pagalbai mokiniui tobulinti.

Paskutinė diskusija, kurią moderavo Neformaliojo švietimo ir pagalbos skyriaus vedėja Daiva Gedminienė, buvo skirta šių mokslo metų antro pusmečio  ir 2021 m. gimnazijos tobulinimo plano koregavimui. Mokytojai diskutavo, detalizavo, kokių priemonių bendruomenės  numatytoms veikloms įgyvendinti ateityje galima būtų atsisakyti ir į jų vietą siūlė naujas.

Dienai baigiantis, priimti bendri susitarimai, asmeniniai įsipareigojimai –  nepaisant kylančių iššūkių nepaliauti įvairiapusiškai tobulėti ir kurti stiprią bei gerą mokyklą, kurioje sudaromos sąlygos kiekvienam mokiniui siekti geresnių pasiekimų ir asmeninės pažangos. Grįžome į Šiaulius kupini įspūdžių, naujos patirties, ir, žinoma, naujų įsipareigojimų ateičiai.

« 1 7 »

Juliaus Janonio gimnazijos mokiniai patyriminėje stovykloje Kaune per patirtinę veiklą smagiai ir linksmai gilino žinias apie gamtą, mokslą, istoriją, technologijas, inžineriją, menus, matematiką, architektūrą, madą, skonius ir t.t. Stovykla finansuota iš Kokybės krepšelio lėšų.

Gimnazistai tobulinosi patyriminėje stovykloje

Vykstant pokyčiams visuomenėje, kaita vyksta visame ugdymo procese, kurio metu keičiasi priemonės, tikslo ir kokybės samprata. Mokyklų išorinis vertinimas Juliaus Janonio gimnaziją pripažino kaip ugdymo įstaigą, turinčią stiprią geros mokyklos požymių raišką. Tai įgalino gimnaziją dalyvauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamame projekte Nr. 09.2.1-ESFA-V-719-01–0001 „Kokybės krepšelis“. kuris suteikia galimybių įvairiomis formomis, būdais bei metodais  siekti mokinių pasiekimų gerinimo.

Praėjusiais metais, gavusi finansavimą, gimnazija parengė veiklos tobulinimo planą mokinių pasiekimams gerinti, kuriuo siekiama patenkinti mokinių lūkesčius, didinti mokinių pažangą, taikyti empirinius ugdymo(si) metodus, gilinti mokytojų bendrąsias ir dalykines kompetencijas.

Viena iš veiklos tobulinimo plano, skirto mokinių pasiekimams gerinti, priemonių –  praėjusių metų rugpjūčio 24-27 dienomis gimnazistams organizuota patyriminė stovykla, apjungusi matematikos, gamtos, informacinių technologijų bei socialinius mokslus. Patyriminės stovyklos vieta pasirinktas Kaunas, o tiksliau, Kauno Tvirtovės VII forto edukacijų centras.

Dvidešimt penki janoniečiai, tyrinėdami, eksperimentuodami, ieškodami ir atrasdami, kurdami ir bendradarbiaudami stovyklos metu ugdėsi tiek bendrąsias, tiek dalykines kompetencijas. Patyriminės stovyklos veiklos buvo suskirstytos į matematikos ir gamtos mokslų, biochemijos programas (veiklos, vykdytos Kauno Tvirtovės VII forto edukacijų centre); socialinių mokslų ir informacinių technologijų. Po užsiėmimų laboratorijose mokiniai domėjosi Kauno miesto istorija – pasidaliję į grupeles turėjo gyvai susipažinti ir parengti pristatymus apie europietiškas tradicijas Kauno architektūroje, Nemuno ir Neries įtaką Kauno miesto raidai, religines konfesijas bei jų įtaką Kauno miesto kultūrai, Laikinosios sostinės kultūros erdves (skonis, kvapas, vaizdas, knyga), apie įžymius tarpukario Lietuvos valstybės kūrėjus (veidai ir vardai: ar pažįsti mūsų valstybės kūrėjus).  Mokiniai kūrė filmukus,  rengė užduotis programėle „Kahoot“ ir kt.

Tikslas – sudominti

Biochemijos programos kursas „Gamtos mokslų ekspertai“ buvo skirtas gimnazijos klasių moksleiviams, ketinantiems ateityje studijuoti gyvybės / sveikatos mokslus bei turintiems geras mokyklines žinias chemijos bei biologijos srityse. Kurso užduotys – praktiškai supažindinti moksleivius su mikrobiologijos, biotechnologijos, molekulinės biologijos, genetikos, biochemijos mokslų aktualijų pagrindais, motyvuoti mokinius rinktis universitetines studijas gyvybės mokslų srityje bei ugdyti būsimus gyvybės mokslų mokslininkus.

Biochemijos mokslų grupėje janoniečiai turėjo galimybę ne tik įgyti teorinių žinių, bet ir dirbti laboratorijoje, susipažinti su joje vyraujančia tvarka, naudotis mikroskopais. Anot abiturientės Urtės Stanelytės, dauguma stovyklos pedagogų buvo dar besimokantys studentai, kurie išsamiai papasakojo apie biochemijos mokslų subtilybes, atskleidė savo kelią į išsvajotą profesiją bei įrodė, jog mokslas gali būti įdomus ir pasiekiamas kiekvienam, kuris turi noro ir ryžto. Kartu su gimnazistais gamtos mokslų žinias turtino chemijos mokytoja Birutė Virketienė ir biologijos mokytoja Danguolė Vaičekauskienė.

Gilinosi į biochemijos mokslų subtilybes

Pirmoji diena buvo skirta pipetavimo pradžiamoksliui, praktiškai gimnazistai atliko pirmąjį DNR skyrimą iš banano.

Antrąją dieną vyko vienas iš gimnazistams įdomiausių laboratorinių bandymų – kraujo grupės tyrimas: mokytasi nustatyti kraujo grupes pagal AB0 ir Rh sistemas. Stovyklautojai netgi turėjo galimybę nusistatyti savo kraujo grupę. Tą pačią dieną – ir DNR skyrimas, mikroskopavimo paskaitos bei praktiniai užsiėmimai.

Trečiają dieną praktiškai išbandyta ir stebėta Jodo laikrodžio reakcija, eksperimentas, demonstruojantis cheminės kinetikos veiksmus, gilintasi į baltymų sandarą, spektrofotometriją, M&M’s spalvinių pigmentų elektroforezę.

Ketvirtąją dieną buvo tirta PGR reakcija, kurios metu nustatomas tikslus ligos sukėlėjas, kai kraujyje dar nėra antikūnų bei elektroforezę – krūvį turinčių molekulių judėjimą elektriniame lauke.

„Įvairių eksperimentų buvo daugybė. Stovykla leido į gamtos mokslus pažvelgti iš kitos pusės. Mokykloje viskas atrodo paremta formulėmis, teorija, įvairiomis lentelėmis. Taip, tai yra būtina ir itin svarbu, tačiau laikas ir aplinkos veiksniai norimiems rezultatams turi taip pat didelę įtaką. Šią stovyklą siūlytume visiems, kurie nori išmokti ir sužinoti naujų dalykų, ne vien tiems, kurie jau ir taip domisi gamtos mokslais. Minėtos veiklos leidžia į mokslą pažvelgti iš praktinės pusės, būti aktyviais dalyviais, o ne vien tik stebėtojais“, – stovyklos įspūdžiais dalijosi III d klasės mokinės Viktorija Daktariūnaitė ir Ugnė Glušniovaitė.

Kurso „Gamtos mokslų ekspertai“ metu buvo gilinamos chemijos ir matematikos žinios. Teoriškai ir praktiškai laboratorijoje mokytasi  gebėti atskirti bazes, rūgštis, oksidus ir druskas pagal cheminę formulę,  užrašyti ir išlyginti vykusios cheminės reakcijos lygtį.

Pagrindinės laboratorinės operacijos, tokios, kaip  titravimas, spektrofotometrija, organinė sintezė, distiliavimo procesas, PAM ir muilo gamyba, neorganinių pigmentų sintezė – tai tik nedidelė dalis bandymų, kuriuos stovyklautojai atliko, užrašinėjo formules ir lygtis bei mokėsi išsamiai paaiškinti.

Matematikos edukacinių programų metu mokiniai tyrinėjo matematikos vingrybes, išbandydami loginio mąstymo galias bei atlikdami įvairias kūrybines užduotis. Čia jaunieji matematikai išmoko naudotis skaičiavimo mašinėlės pirmtaku Abakusu, susipažino su geometrijos tėvu vadinamu Euklidu, aiškinosi romėniškais skaičiais apgaubtas paslaptis, sužinojo, kaip matuoti ilgį, tūrį, masę, laiką ir temperatūrą, gamino dar nematytas erdvines figūras, mokėsi įvairius šifravimo būdus bei sužinojo ar praplėtė savo žinias apie matematinius grafus.

„Kelionė laiku“ – į kūrybiškumą, kritinį mąstymą, gebėjimą spręsti problemas

Socialinių mokslų patyriminio ugdymo stovykloje „Kelionė laiku“ I – III klasių gimnazistai, taikant probleminį, tyrinėjimu grindžiamą mokymą(si), lavino kūrybiškumą, mokėsi spręsti problemas, analizuoti, sužinojo, kodėl svarbu ugdytis kritinį mąstymą, gebėjimą bendradarbiauti bei emocinį intelektą. Mokytasi savarankiškai mokytis, planuoti laiką, dirbti su įvairiais informacijos šaltiniais, pritaikyti žinias praktikoje, dirbti ir grupėje, ir savarankiškai.

Siektini rezultatai buvo: pagilinti darbo su šaltiniais ir žemėlapiu įgūdžius; sustiprinta dalykinė integracija – pilietinis ugdymas, istorija, informacinės technologijos, menai, tikyba, geografija; išlaisvintas smalsumas ir vaizduotė, drąsa veikti, nebijojimas klysti ir  patirčių apmąstymas; sukurtas video ciklas ,,Kelionė laiku“, „Kahoot“ žaidimai iliustruos istorijos, geografijos, tikybos  pamokas I-IV klasėse  (istorijos tema: Tarpukario Lietuva, tikyba – religijos Lietuvoje, geografija – Lietuvos upės ir miestai); sukurtas internetinis žurnalas ,, Kelionė laiku“ – patyriminio ugdymo stovyklos pristatymas bendruomenei; dalyvių interviu gimnazijos laikraštyje – refleksija – apibendrinimas.

Kauną išvaikščiojo skersai išilgai

Prasmingam laikui vakarais, pasiskirstę į komandas, gimnazistai vykdė gimnazijos istorijos mokytojos Kristinos Murauskienės parengtas veiklas Kauno miesto architektūrai, kultūrai ,istorijai ir geografijai pažinti.

Atlikti teminiai tyrimai: Nemuno ir Neries įtaką Kauno miesto raidai (tyrimo objektai – tiltai, prieplaukos, laivai, kiti upių statiniai);  Daugiakultūrinis Kaunas. Religinės konfesijos, jų įtaka Kauno miesto kultūrai (tyrimo objektas – maldos namai); Kaunas- miestas tvirtovė (tyrimo objektas – devyni Kauno fortai); ,,Veidai ir vardai: ar pažįsti mūsų valstybės kūrėjus“ (tyrimo objektas- Vasario 16-osios akto signatarai ir jų įamžinimas Kaune); Europietiškos tradicijos Kauno architektūroje (tyrimo objektas – Kauno senamiesčio architektūra); Laikinosios sostinės kultūros erdvė: skonis, kvapas, vaizdas, knyga (tyrimo objektas- tarpukario Kauno skonis, mada, knygynai, knygos).

Atliekant tyrimus  išvaikščiotos Kauno gatvės ir gatvelės, aplankyta ir filmuota tiltai ir aikštės, prieplaukos, žymiausi architektūriniai pastatai, objektai, maldos namai,  kartu analizuojant Lietuvos laikinosios sostinės daugiakultūrinę erdvę, religines konfesijas.

Surinkta išsami medžiaga ir apie Kauno fortų istoriją nuo jų pastatymo 19 amžiaus pabaigoje iki šių dienų,  daugiau dėmesio skiriant stovyklavietei, Kauno tvirtovės VII fortui, – būtent jame įsikūrusi gamtos ir tiksliųjų mokslų mokykla. Visa stovyklautojų surinkta informacija, patirtis, išmoktos pamokos, įspūdžiai, sugulė jų pačių nufilmuotoje medžiagoje ir specialiai parengtose skaidrėse.

Džiaugėsi patirtimi

Grįžę gimnazistai džiaugėsi įdomiai ir prasmingai praleidę laiką, sužinoję ir praktiškai išbandę daug naujų dalykų.

,,Buvo labai smagu, sužinojau ne tik naujų dalykų gamtos mokslų srityje, bet ir susipažinau su Kauno miestu bei jo istorija, – dalijosi įspūdžiais III a klasės mokinė  Agnė Urbonaitė.

Jai antrino kitas trečiokas Jūris Dabašinskas: „Šioje stovykloje sužinojau apie įvairius erdvinius kūnus, kodavimo sistemas, chemines reakcijas ir daugelį kitų įdomių dalykų.  Labai įdomi buvo istorijos mokytojos paskirta užduotis, kurią mūsų komanda vykdė po užsiėmimų laboratorijoje.  Patyriau daug įvairių dalykų, apie kuriuos anksčiau nė nebuvau girdėjęs, tad norėčiau padėkoti mokyklos administracijai, mus lydėjusiems mokytojams už suteiktą galimybę joje dalyvauti“.

Vilija Vitkauskaitė , III b klasės mokinė, džiaugėsi, jog mokymosi metu kylantys iššūkiai padėjo geriau pažinti save: atskleidė mąstymą, elgesį, gebėjimą valdyti emocijas, priimti sprendimus, skatino kritiškai mąstyti, klausti ir ieškoti atsakymų bei ugdyti bendravimo įgūdžius.

Parengė Jūris DaBAŠINSKAS, stovyklos dalyvis,

Sigita STONKIENĖ, profesijos patarėja

 

Juliaus Janonio gimnazijoje startuoja Kokybės krepšelis

Šių metų pradžioje Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijai skirtas Kokybės krepšelis – valstybinė dotacija, tikslinės lėšos, suteikiamos išimtinai mokinių ugdymosi  pasiekimų gerinimui. Lėšos gimnazijai skirtos kaip mokyklai, turinčiai stiprią geros mokyklos požymių raišką.

Pateko į stipriųjų šalies mokyklų sąrašą

Pasak Zitos Stankevičienės, direktoriaus pavaduotojos ugdymui, tai yra tos mokyklos, kuriose nedaroma mokinių atranka, jos nerūšiuoja vaikų, sugeba eliminuoti skirtumus ir skatinti mokinių pažangą. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos skiriamos mokinių konsultacijoms, kitai mokymosi pagalbai, ugdymo aplinkai, tiriamajai ir kūrybinei mokinių veiklai, mokytojų kvalifikacijai tobulinti. „Gaunančios kokybės krepšelį mokyklos turėjo parengti dvejų metų veiklos tobulinimo planą, kuriame numatyta, ką ir kaip gerins. Ir tik po to buvo skirtos lėšos“, – procesą aiškino pavaduotoja. Per dvejus metus Juliaus Janonio gimnaziją turėtų pasiekti 152400 eurų Kokybės krepšelio lėšų.

Lietuvoje Kokybės krepšeliui iš viso atrinkta 180 bendrojo ugdymo mokyklų.  Tarp jų – ir trys stiprią geros mokyklos raišką Šiaulių miesto mokyklos: Juliaus Janonio gimnazija, Šiaulių Dainų progimnazija ir Šiaulių „Romuvos gimnazija.

 Lėmė išorinis gimnazijos vertinimas 

Paklausta, kaip mokyklos buvo atrinktos, Z. Stankevičienė teigė, jog pagal nustatytus kriterijus buvo naudojami mokinių pasiekimų patikrinimo ir mokyklų išorinio vertinimo duomenys. Juliaus Janonio gimnazijoje išorinis vertinimas vyko 2017 metų pavasarį, kuriame iš dešimties stipriųjų veiklos aspektų šeši buvo įvertinti „Labai gerai.“

„Mokyklos, kurioms skirtas Kokybės krepšelis, dalysis patirtimi su kitomis mokyklomis, plės savo inovatyvias ugdymo praktikas bei diegs naujas“, – aiškino pavaduotoja. Ji pažymėjo, jog Kokybės krepšelis taip pat skiriamas ir mokykloms, kuriose geros mokyklos požymių raiška yra silpna. Tikslas tas pats – lėšos bus naudojamos veiklos tobulinimui, mokinių pasiekimams gerinti. Mokyklas atrinko švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinta komisija, kurią sudarė Švietimo ir mokslo ministerijos, Nacionalinio egzaminų centro, Ugdymo plėtotės centro, Švietimo informacinių technologijų centro, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Švietimo padalinių vadovų asociacijos, Tėvų forumo, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos atstovai.

Lėšos – visokeriopai mokyklos pažangai

Kokybės krepšelio naudojimas gimnazijoje įsibėgėja. Pasak Z, Stankevičienės, šimtas dvidešimt septyniems I-III gimnazijos klasių mokiniams vyksta 28 įvairių dalykų konsultacijos (po 12 valandų.), kuriose mokiniai gerina savo mokymosi rezultatus. Mažose grupelėse po 3-8 mokinius mokytojai turi galimybę likviduoti vieno ar kito dalyko mokymosi spragas, parinkti mokymo(si) metodus, geriausiai atitinkančius mokinio mokymosi poreikius ir gebėjimus. Už mokinių konsultavimą mokytojams mokama iš Kokybės krepšelio lėšų.

Pavaduotoja pažymėjo, jog Kokybės krepšelio lėšos bus naudojamos ne tiktai konsultacijoms,  bet ir gabių mokinių skatinimui, mokytojų kvalifikacijos tobulinimui, edukacinių erdvių gimnazijoje kūrimui, kt. Štai sausio – vasario mėnesiais trys gimnazijos mokinės su sirgalių komanda dalyvavo Lietuvos televizijos projekte „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“. Viena iš dalyvių,  Guoda Šukytė, gavo kvietimą į finalą, kuriame vos vienu tašku garbingai pralaimėjo Palangos miesto atstovei. Janoniečių dalyvavimas televizijos projekte buvo finansuojamas iš Kokybės krepšelio lėšų.

Vasario mėnesį Kokybės krepšelio lėšos jau pasitarnavo ir mokytojų kvalifikacijos tobulinimui. Per mokinių atostogas gimnazijos pedagogai „MN – Life“ mokymuose susipažino su unikalia asmenybės prigimčių ir intelektų sistema, kurią sukūrė ir pradėjo taikyti amerikietis pedagogas ir lektorius švietimo srityje Stevenas Rudolphas. Aštuonias valandas trukusio seminaro metu mokytasi geriau pažinti savo, kolegų, o svarbiausia, mokinių, su kuriais dirbama, potencialą, bei optimaliai jį panaudoti, aiškinantis sėkmių ir nesėkmių priežastis, padedant jaunam žmogui ieškoti būtent jam tinkamo saviraiškos, karjeros kelio.

Sigita STONKIENĖ,
Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos profesijos patarėja

Nuotraukose:

Janoniečių dalyvavimas LRT televizijos projekte „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ finansuotas iš Kokybės krepšelio lėšų. 

Juliaus Janonio gimnazijos pedagogai MN- Life seminaro metu mokėsi geriau pažinti savo, kolegų, o svarbiausia, mokinių, su kuriais dirbama, potencialą.  

Atnaujinta 2021-05-09
  • P
  • A
  • T
  • K
  • Pen
  • Š
  • S
Antradienio pamokų laikas
Pradžia Pabaiga
1 08:30 09:15
2 09:25 10:10
3 10:20 11:05
4 11:15 12:00
5 12:40 13:25
6 13:35 14:20
7 14:30 15:15
8 15:20 16:05
9 16:10 16:55
Kitų dienų pamokų laikas