Janoniečių kelionė po Šiaurės Lenkiją: Žalgirio mūšio laukas – Malborko pilis – Štuthofas – Westerplatte – Gdanskas – Oliva – Sopotas
2018-04-08
Pavasario atostogų metu I d ir I e klasių mokiniai, lydimi klasių vadovių G.Kazimieraitienės ir R.Dabregaitės dalyvavo pažintinėje edukacinėje kelionėje po Šiaurės Lenkiją.
Pirmasis aplankytas mūsų objektas – Žalgirio mūšio lauko memorialas. Čia turėjome progos pasikartoti 1410 m. liepos 15 d. vykusio legendinio mūšio detales, po kurio Kryžiuočių ordinas buvo sutriuškintas ir jo galybė baigėsi.
Vėliau aplankėme Malborko pilį – buvusią Kryžiuočių ordino didžiojo magistro būstinę. Įspūdingo dydžio, gotikinė raudonų plytų Malborko pilis yra didžiausia Europoje viduramžių pilis, įrašyta į UNESCO Pasaulio kultūrinio paveldo sąrašą. Kryžiuočių ordino sostinėje buvo kuriami baltų ir slavų žemių užgrobimo planai. Malborko pilyje buvo kalinamas per žygį į Lietuvą paimtas į nelaisvę Lietuvos kunigaikštis Kęstutis. Iš čia išjojo kryžiuočių kariaunos pulkai į lemiamą Žalgirio mūšį, pasibaigusį lietuvių – lenkų jungtinių pajėgų pergale. Gidė mums paaiškino ir parodė, kaip buvo šildomos pilies patalpos, kaip gyveno Kryžiuočių ordino vienuoliai, kaip jie maitinosi.
Kitas mūsų aplankytas objektas – Štuthofo kocentracijos stovykla. Ji buvo įkurta 1939 m. 34 km. nuo Gdansko esančiuose miškuose šalia Štuthofo (Sztutowo) miestelio. Tai buvo pirmoji koncentracijos stovykla, įkurta ne ikikarinės Vokietijos teritorijoje ir paskutinė koncentracijos stovykla, išlaisvinta sąjungininkų, viena iš griežčiausių nacistinių koncentracijos stovyklų.
Apsilankymas Štuthofo koncentracijos stovykloje paliko neišdildomą įspūdį – alinantis darbas, žiaurus režimas, nepakeliamos gyvenimo sąlygos, maisto stygius, šaltis, higienos trūkumas – tai tik keletas žodžių, apibūdinančių šią „mirties stovyklą“. Sukrečianti ekspozicija – tai kalinių barakai, dujų kameros, krematoriumas, stebėjimo bokšteliai. Nuo 1942 m. tai buvo masinio žydų naikinimo vieta. Štuthofo koncentracijos stovykloje kalėjo virš 110 000 asmenų, o nužudytų asmenų skaičius svyruoja tarp 65 000 – 85 000. Ekspozicijoje yra išlikęs mažiau negu 10 proc. visos stovyklos, tačiau ir to užtenka, kad suprastum kokiomis žiauriomis sąlygomis čia buvo kalinami žmonės.
Ketvirtas lankomas objektas mūsų ekskursijos metu – karinis uostas Westerplatte, kur 1939 m. prasidėjo antrasis pasaulinis karas. Gdansko gynėjai narsiai kovojo, bet buvo nugalėti vokiečių. Sakoma, kad nugalėtojai netgi atidavė pagarbą nugalėtiesiems, pripažindami lenkų narsumą. Gdansko gynėjų garbei pastatytas akmeninis monumentas primenantis į žemę įsmeigtą kardą.
Vakarop vykome į Laisvės miestą – Gdanską. Tai nuostabus gotikos miestas ant Motlavos kranto, buvęs Hanzos miestas, urbanistikos paminklas. Senamiestyje aplankėme turtingiausias miesto gatves su prabangiais pirklių ir miestiečių namais, grožėjomės miesto centrine aikšte, Auksiniais ir Žaliaisiais vartais, Neptūno fontanu, krantine ir senuoju uosto kranu Žurawiu . Lipome 402 laiptelius į katedros varpinę pasigrožėti miesto panorama. Apžiūrėjome pačią didžiausią Europoje iš plytų pastatytą ankstyvosios gotikos stiliaus šv. Mergelės Marijos katedrą. Jos grindyse palaidoti vokiečių vienuoliai, o jų laidojimo vietas žymi paminkliniai akmenys su užrašais ir ženklais. Sakoma, kad vienuoliai patys pageidavo, kad ant jų kapų vaikščiotų žmonės, ir taip „išspardytų“ jų nuodėmes.
Kitą rytą vykome į Gdansko priemiestį Olivą. Čia apžiūrėjome ilgiausią Lenkijos katedrą, geriausius Europos vargonus ir ieškojome užkoduotų objektų Olivos parke. Vėliau vaikščiojome didžiausiame Baltijos jūros kurorte – Sopote. Esant nuostabiam, saulėtam orui gėrėjomės ilgiausiu Europos molu, Sopoto švyturiu, pagrindine Monte Cassino alėja, Kreivuoju namu, prabangiu viešbučiu „Grand Hotel“.
Net nepastebėjome, kaip tirpo mūsų ekskursijos laikas. Dabar belieka planuoti kitą kelionę – svarbu, kad janoniečiai turi norą keliauti, turiningai praleisti laiką.
Dėkojame kelionių agentūros „Kelionių era“ vairuotojams Raimondui ir Gintautui už saugią ir komfortišką kelionę, suteiktą galimybę laiku spėti į visus suplanuotus aplankyti objektus.
Dėkojame istorijos mokytojai metodininkei Kristinai Murauskienei už įdomų kelionės pasakojimą ir pagilintas vadovėlio žinias.
Visų ekskursijos dalyvių vardu – I d klasės vadovė Gitana Kazimieraitienė
