Viešasis kalbėjimas – ne įgimta savybė
2019-09-22
Rugsėjo 20-22 dienomis Daugirdiškių mokymų centre įvyko „Dofe“ ir British Council“ organizuojamų viešojo kalbėjimo mokymų pirmasis etapas. Dalyvauti projekte atrinkti labiausiai motyvuoti moksleiviai iš skirtingų Lietuvos kampelių. Mokymuose mes ne tik lavinome viešojo kalbėjimo įgūdžius, bet ir mokėmės komandinio darbo, žaidėme judrius ir stalo žaidimus, sužinojome, kaip internete surasti patikimą informaciją.
Pirmoji mokymų diena praėjo žaismingai – stengdamiesi geriau pažinti vieni kitus, žaidėme susipažinimo žaidimus, bendravome, pateikėme save kaip asmenybę, stengiamės užmegzti tarpusavio ryšį. Po žaidimų aptarėme lūkesčius: ko tikimės iš vadovo, grupės ir pačio savęs, išsigryninome tikslus.
Vėliau susidūrėme su pirmuoju iššūkiu – gavome užduotį pastatyti tiltą. Jis turėjo būti gražus, 50 centimetrų aukščio, pakankamai tvirtas, kad per jį prariedėtų kamuoliukas. Tiltą turėjome statyti atskirai, susiskirstę į penkias grupeles. Susidūrėme su komunikacijos sunkumais, kadangi grupelės negalėjo tartis tarpusavyje ir susitiko tik tada, kai reikėjo pasiekti galutinį rezultatą – iš penkių dalių sujungti tiltą. Kadangi jos labai skyrėsi nuo viena kitos, kankino abejonės, ar tiltas išsilaikys. Vis dėlto mūsų bendras darbas atitiko reikalavimus – pro tiltą, iki kol jis sugriuvo, spėjo prariedėti kamuoliukas. Ši užduotis sukėlė nemažai streso, skatino žaibiškai veikti, tačiau paliko vien tik gerus prisiminimus ir vertingą bendravimo patirtį.
Kitą dieną praleidome gilindamiesi į viešojo kalbėjimo meną. Mokėmės, kaip atskirti patikimus šaltinius nuo nepatikimų, analizavome skirtingų stilių straipsnius. Po ilgų svarstymų kiekvienas išsirinkome sau įdomią ir visuomenei aktualią temą, susiradome keletą šaltinių, kuriais remdamiesi ruošime kalbą. O vakare mūsų laukė dar vienas iššūkis – improvizacija. Susiskirstę į grupeles po tris žmones be jokio pasiruošimo ir plano turėjome pakalbėti savo pasirinkta tema. Vieniems visai neblogai sekėsi improvizuoti, kiti jaudinosi, tačiau ši užduotis kiekvienam buvo naudinga. Grupelės nariai negailėjo ne tik patarimų, bet ir padrąsinančių žodžių.
Paskutinė mokymų diena buvo skirta balso lavinimui, veidą atpalaiduojančių, kvėpavimo pratimų praktikai. Teko išbandyti ir juoko jogą, po kurios teko palaukti, kol nusiraminsime, nubrauksime paskutinę juoko ašarą ir galėsime dirbti toliau. Patyrėme daug puikų emocijų, kurios suteikė jėgų paskutinei pirmojo viešojo kalbėjimo mokymų etapo užduočiai. Susipažinę su skirtingomis pasakojimo technikomis, kurių paskirtis – sudominti klausytoją, turėjome patys per 10 minučių sukurti istoriją, kurios pateikime atsispindėtų viena iš aštuonių technikų.
„Labai džiaugiuosi sudalyvavusi dofe viešojo kalbėjimo mokymuose. Ne tik daug sužinojau, bet ir susipažinau su įdomiais, draugiškais ir iniciatyviais žmonėmis, įgavau motyvacijos, įkvėpimo, drąsos improvizuoti, reikšti savo nuomonę. Mane sužavėjo, jog visko mokėmės atlikdami praktines užduotis, kurdami, improvizuodami. Vadovai mus skatino tobulėti ir būti atviriems, padėjo išsirinkti temas, atkleidė keletą viešojo kalbėjimo paslapčių, atsakė į daug klausimų, kuriuos žmonės dažniausiai užduoda apie viešąjį kalbėjimą. Tikiu, kad įgytos žinios ir įgūdžiai pravers ateityje.“
„Iš pradžių, atvažiavus ten, buvo labai nejauku, nes visi žmonės nepažįstami. Lyg ir norėjau bendrauti, bet nežinojau, nuo ko pradėti. Tačiau paskui, po kelių susipažinimo žaidimų, labai greitai susibendravome. Didžiosios dalies žmonių vardų nežinojau ir dabar nežinau, bet kartu su jais praleidome labai gerą laiką. Be visų žinių, kurias gavau apie viešąjį kalbėjimą, pasiruošimą jam, grįžau su daug naujų idėjų, pradėjau domėtis visokiais dalykais.“ – įspūdžiais dalinosi ir kita Juliaus Janonio gimnazijos moksleivė Viltė Mickytė.
