NIEKAS NEVYKSTA ATSITIKTINAI…
2011-11-06

Baltriškės – tai vieta, kurioje atradau tikrąją Dievo meilę ir ramybę gamtos bei draugų apsuptyje. Kelyje, kuris vedė mūsų autobusą į Tiberiados brolių namus, net neįtariau, kas ten manęs laukia. Vos atvykus mus pasitiko džiugesiu spinduliuojantys brolių ir seserų vienuolių veidai. Netrukus po įsikūrimo pasiskirstėme komandiniais darbais: kas atsakingas už maisto gaminimą, kas už rytinį pažadinimą, o kas už švarą ir tvarką.
Visos trys dienos, praleistos ten, buvo tiesiog nuostabios. Visas tris dienas galėjome vieni kitais rūpintis ir išgyventi bendrystės jausmą. Visi drauge meldėmės, dirbome įvairiausius darbus, vyko pašnekesiai, skambėjo dainos, giesmės, juokas ir ko tik mes, apie 50 žmogeliukų, nenuveikėme. O svarbiausia, ką galėjome padaryti, tai tiesiogiai ir per draugus kalbėtis ir pažinti tikrąjį Dievo veidą.
Viena diena, praleista ten, atstojo visų rudens atostogų prasmingumą bei poilsį. Sunku tiksliai aprašyti tai, ką patyriau – tai daugiau nei žodžiai. Vienintelė mintis, tiksliausiai apibūdinanti visų mūsų gyvenimo reiškinių prasmę –
NIEKAS NEVYKSTA ATSITIKTINAI…
Net ir dabar, kai skaitote šią žinutę.

Įspūdžiais dalinosi
III g klasės mokinė Ieva Ripinskytė