Muziejaus ekspozicijos dalys

Muziejaus ekspozicijoje – gimnazijos istorija nuo jos įkūrimo 1851 m. iki šių dienų.

Stenduose pristatomi gimnazijos auklėtiniai, mokytojai, jų veiklos istorijos.

Carinės Rusijos laikotarpis 

Ekspozicijos pradžioje pristatomas gimnazijos įkūrimas: XIX a. vid. carinė valdžia nutarė Svisločės miesto gimnaziją (Gardino gubernija, Baltarusija) dėl joje vyravusių lenkiškų nuotaikų perkelti į Šiaulius. Buvo perkeltas gimnazijos personalas, dalis mokinių, biblioteka. Gimnazijai pastatytas naujas pastatas Šiaulių centre, Šoseinaja (dabar Tilžės) gatvėje. 1851 m. rugpjūčio 30 d. gimnazija oficialiai buvo atidaryta. Nuo 1851 m. iki Pirmojo pasaulinio karo gimnazija vadinosi „Шавельская мужская гiмназия“ (iš rusų kalbos Šiaulių vyrų gimnazija). Tai buvo klasikinė gimnazija. Visi bendrojo lavinimo dalykai dėstyti rusų kalba.

Ekspozicija skirta to meto gimnazijos auklėtiniams: Petrui Vileišiui, Juozui Miliauskui – Miglovarai, Aleksandrui Jakštui – Dambrauskui, Mikalojui Katkui, Petrui Vileišiui, Marcelinui Šikšniui, Povilui Višinskiui, Jeronimui Raliui, Stasiui Šalkauskiui, Vaclovui ir Viktorui Biržiškoms, Augustinui Janulaičiui, Zigmui Gaidamavičiui – Gėlei, Juliui Janoniui, Vincui Čepinskiui, Konstantinui Šakeniui, mokytojui Kaziui Puidai ir kt.

Žymi vieta skirta  gimnazijos auklėtiniams – Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams: Mykolui Biržiškai, Jonui Vileišiui, Steponui Kairiui, Alfonsui Petruliui.

Tarpukario laikotarpis

Pirmojo pasaulinio karo metais Šiauliuose pradėjo veikti lietuviška gimnazija, kuri 1923 m. buvo suvalstybinta ir pavadinta Šiaulių valstybine gimnazija. 1928 m., atsiskyrus berniukų ir mergaičių gimnazijoms (po karo jos dirbo vienose patalpose), gimnazijai suteiktas Šiaulių valdžios berniukų gimnazijos pavadinimas.

Ekspozicijoje skirta to meto auklėtiniams: Vytautui Alantui, Stasiui Ušinskui, Liudvikui Stroliui, Jonui Griniui, Aleksandrui Merkeliui, Juozui Paukšteliui, Juozui Grušui, Kaziui Daukšui, Kostui Korsakui, Vladimirui Zubovui, Leonui Skabeikai, Stasiui Būdavui, Eduardui Budreikai, Antanui Krikštopaičiui, Jurgiui Fledžinskui, Kaziui Daugėlai, Jonui Noreikai ir kt., mokytojams Jonui Murkai, Jonui Šliūpui, Jaroslavui Rimkui, Viktorui Katiliui, Petronėlei Orintaitei, Stasiui Anglickiui, Petrui Aleksandravičiui, Anatolijui Herlitui, Jonui Adomaičiui, Mečislovui Vasiliauskui ir kt.

Antrojo pasaulinio karo, sovietmečio, Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiai

1946 m., gimnazija pertvarkyta į vidurinę mokyklą, jai suteiktas Juliaus Janonio vardas.

1996 m. mokymo įstaigai sugrąžintas gimnazijos statusas, nuo tada ji vadinasi Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija.

Ekspozicija skirta auklėtiniams: Sauliui Sondeckui, Laimonui Noreikai, Olegui Truchanui, Vytautui ir Ignui Laurušams, Vyteniui Rimkui, Tomui Sakalauskui, Albinui Jovaišai, Vytautui Čekanauskui, Albertui Laurinčiukui, Vykiui Juršiui, Domijonui Šniukai, Algirdui Musneckiui, Česlovui Norvaišai, Eduardui Juchnevičiui, Gintautui Žiliui, Virgiui, Stakėnui, Ričardui Jakučiui, Ramūnui Karbauskiui, Vilmantui Dambrauskui, Ievai Narkutei ir kt. auklėtiniams; mokytojams: Vladui Markauskui, Tomui Stoniui, Mikalojui Kondratui, Gerardui Bagdonavičiui ir kt.

Išskirtinė ekspozicijos vieta skirta muziejaus įkūrėjui ir ilgamečiam jo vadovui, lietuvių kalbos mokytojui Jonui Krivickui (1929–2007).

 

 

 

Atnaujinta 2018-12-17
  • P
  • A
  • T
  • K
  • Pen
  • Š
  • S
Antradienio pamokų laikas
Pradžia Pabaiga
1 08:30 09:15
2 09:25 10:10
3 10:20 11:05
4 11:15 12:00
5 12:40 13:25
6 13:35 14:20
7 14:30 15:15
8 15:20 16:05
9 16:10 16:55
Kitų dienų pamokų laikas