Štai ką  apie parodą  sako pati mokytoja: mano paveikslų motyvai gimsta labai netikėtai. Pirmiausia atsiranda linijos ar kokio spalvinio ploto idėja. Ji gali neduoti ramybės keletą  mėnesių, kol neperkeliu į kūrinio plotą . Smulkmenos atsiranda savaime darbo metu, jos apraizgo pagrindinį veikėją , apauga visas laisvas erdves… Stebėtojai gyvenime būname tiek mes, tiek visi kiti matomi ar nematomi veikėjai. Sapnuose dažnai matau keistas planetas, pastatus, kitokias gyvybės formas. Visa tai materializavosi mano Šių metų kūryboje. Žinoma, pagal fantazijos lygį parodos stebėtojai gali įsivaizduoti Soliarį arba Skylėtosios Kojinės planetas, bet kiekviename darbe yra užsislaptinęs stebėtojas. Manau, kad Tai ilgiausiai ir sulaiko žiūrovą  parodoje. Be to, mano stebėtojai yra įpareigoti saugoti paveikslus nuo blogos rankos. Kiekvienas, pasijutęs esąs stebimas, elgiasi visai civilizuotai. Todėl aš rami, kad po parodos uždarymo dalis paveikslų ras naujus šeimininkus.

Mokytoja Daiva Leliukienė