Baltriškės – rojaus kampelis, tarp žemės ir dangaus.
2012-10-31
Kaip ir per kiekvienas rudens atostogas, spalio 29-31 dienomis tikybos mokytoja Danutė Kratukienė Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos mokinius pakvietė vykti į trijų dienų stovyklą pas, Tiberiados brolius į Baltriškes. Daugiau nei 25 mūsų gimnazistai bei keletas mokinių iš kitų Šiaulių mokyklų išvažiavo praleisti tris dienas kartu su vienuoliais melsdamiesi 5 kartus per dieną, dirbdami tokius neįprastus darbus kaip mėšlo vežimas, lentų obliavimas, malkų nešimas, lapų grėbimas, daržovių atrinkinėjimas, kryželių šlifavimas ar spintos užkėlimas virvėmis į antrą bažnyčios aukštą! Nors daugelio darbų mes, miesto gyventojai, ir vengtume (ar net nemokėtumėme daryti, kaip man pasitaikė su mėšlo vežimu!), tačiau darbas – svarbi buvimo Baltriškėse dalis. Be buvimo gryname ore, dirbant galima nukreipti savo mintis nuo gyvenimiškų rūpesčių link su darbu susijusių dalykų, kas vėliau padeda šviežia galva pažvelgti į gyvenimą. Be to, gyvendamas be mobiliojo telefono ar kompiuterio gali atriboti nuo tikrovės ir daugiau laiko praleisti gamtoje (kurios šiaip ar taip mažai bematome) ar su draugais, žaisdamas jau galbūt pamirštus žaidimus. Gyvenimas Baltriškėse grįstas savitarpio pagalbos dvasia. Kiekviena grupelė turėjo savo pareigas: paruošti maistą, plauti indus ar prižiūrėti tvarką. Kadangi mūsų buvo ne tiek ir daug, nuo kiekvieno žmogaus priklausydavo, ar visi gyvens švarioje aplinkoje ir valgys skanų maistą, kaip ant ugnies keptus blynus su uogiene ar plovą iš didžiulio šeimyninio katilo. Galbūt todėl nekeista, jog daugeliui viena diena Baltriškėse atrodydavo lyg dvi „realiame gyvenime“.
Kad ir kaip neretam mūsų malda gali pasirodyti kiek nuobodus ar banalus užsiėmimas, jai dėmesio buvo skiriama užvis daugiausia. Rytinė malda – puikus įvadas į dieną, kuomet tu pasižadi kiekvieną veiksmą daryti su Dievu širdyje. Dieninė malda padeda apmąstyti, ar Tavo pirmoji dienos dalis buvo tikrai vertingai praleista, ar Tu gyveni meilės dvasia su kiekvienu žmogumi. Vakarinės metu Tu darsyk save atiduodi Dievo valiai, kad jis palaimintų Tavo vakarą, na o naktinių pamaldų metu meldi Dievo palaiminti Tavo naktį ir apibendrini praėjusią dieną. Be to, kiekvieną dieną švęsdavome šv. Mišias, laiką, kai Dievą gali pajusti esant arčiausiai Tavęs. Antrą valandą dienos pasivaikščiodami lauke kalbėdavome rožinio maldą. Rytais buvo analizuojamas šv. Raštas, giedamos giesmės ar diskutuojama jaunimo aktualiomis temomis apie meilę, tikėjimą, gyvenimo prasmę, klausomasi vienuolių liudijimų apie jų pašaukimus. Mums, dvyliktokams, šiuo metu yra itin sunkus laikotarpis, kai turime nuspręsti dėl savo ateities. Galbūt ne kiekvienam lemta gyventi pašvęstąjį gyvenimą, tačiau ką supratau iš vienuolės Astos (beje ji janonietė) pasakojimo, tai, jog turėtumėme savo ateitį patikėti Kristui ir nebijoti ieškoti laimės, keliauti ten, kur mus veda širdis, nes ji neklysta ir visada suranda tikrąjį kelią. Viešnagę vainikavo per naktį besitęsusi Adoracija, kuomet kiekvienas pasirinko po valandą praleisti prie švč. Sakramento. Kai kam tai buvo pirma tokia patirtis ir dauguma adoravusiųjų liko mieguisti, bet labai laimingi, net jei turėdavo keltis kokią 2 val. ryto ir keliauti iki bažnytėlės. Einant stebėti žvaigždes danguje, šerkšną ant medžių ir mėgautis nakties tyla. O bažnytėlėje patogiai įsitaisius pajusti širdies ramybę, kuri užplūsta kiekvieną kūno ląstelę.
Kai kurie į Baltriškes atvyko jau 7 kartą, tačiau iš pasidalinimo supratau, kad kiekviena išvyka pas brolius atrodo lyg pirmoji, nes kiekvieną sykį čia galima atrasti kažką naujo. Ramybė, tikėjimas ir Dievas – štai ko ieškantys yra kviečiami atvykti į šį nuostabų Lietuvos kampelį, kuriame stovi ant žemės, bet jautiesi lyg rojuje.
Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos
IV g klasės mokinys Laurynas Grušas
